Šiuolaikinėje visuomenėje daugėja tokių ligų kaip patologinis dantų dilimas. Jomis serga vis jaunesni žmonės. Šis sutrikimas atsiranda dėl daugelio priežasčių, tačiau šiuo metu didžiausią įtaką daro dantų erozija (danties audinio irimas dėl rūgštinės aplinkos burnoje) bei bruksizmas (griežimas dantimis).
Dantų erozija – tai lėtas, lokalizuotas ir beveik neskausmingas danties audinio irimas dėl maisto ar skrandžio rūgščių poveikio. Rūgštis iš skrandžio į burną patenka vemiant (sergant anoreksija ar bulimija, po chemoterapijos, esant nėštumui ir kt.) ar dėl gastroezofaginio refliukso. Gana dažna erozijos priežastis yra mityba, kai valgoma daug obuolių, raugintų kopūstų, citrusinių vaisių ar geriama daug sulčių bei gazuotų gėrimų.
Bruksizmas – tai griežimas dantimis ar stiprus dantų sukandimas dėl padidėjusios kramtomųjų raumenų įtampos. Bruksizmas dažniausiai pasireiškia miegant naktį, bet gali būti ir dienos metu, ne miego būsenoje. Nėra tiksliai žinoma, kodėl žmogus nevalingai griežia dantimis, tačiau didelę įtaką daro stresas ir psichologinė įtampa. Taip pat galimais priežastiniais veiksniais įvardijami: netaisyklingas sąkandis, per aukštos plombos ar protezai, kai kurie vartojami medikamentai.
Dantų dilimas vyksta labai greitai, jei žmogus serga dantų erozija ir griežia dantimis. Rūgščioje aplinkoje daug stipriau griaunami danties audiniai, nes jie patiria cheminį ir mechaninį poveikį.
Atvykus į odontologijos kliniką dėl dantų nudilimo, visų pirma, pacientas atidžiai ištiriamas. Jam duodama užpildyti „rūgščių“ anketa, kad galėtume tiksliai nustatyti dantų dilimo priežastį. Gydymas pradedamas nuo priežasties šalinimo: sergant skrandžio ligomis, siunčiama konsultuotis ir gydytis pas gastroenterologą; siūloma keisti mitybos įpročius ir vengti rūgštaus maisto; griežiant dantimis – rekomenduojama užsiimti atpalaiduojančia veikla, mažinti stresą ir kt.
Antrasis gydymo etapas – restauracinis nudilusių dantų atkūrimas. Odontologijos klinikoje naudojame vieną naujausių nudilusių dantų atkūrimo metodų –karštu kompozitu. Naudojamos mažo nusidėvėjimo koeficiento funkcinės kompozicinės plombos, kurių fizikinės savybės yra labai artimos danties emaliui. Gydytojas odontologas plombomis atkuria prarastus danties audinius ir stabilizuoja sukandimą. Kai dantų nudilimas yra didelis ir atkūrimas plombinėmis medžiagomis nerekomenduojamas, dantys yra protezuojami. Dažniausiai dantų nereikia šlifuoti. Ant nudilusio danties cementuojama bemetalė keramika, atkurianti prarastas danties struktūras.
Atkurtus dantis būtina apsaugoti nuo tolesnio dilimo, todėl naktimis rekomenduojame įsidėti dantų kapą. Taip pat privalu kartą per metus atvykti profilaktiškai pasitikrinti dantis.
Dantų dilimas – organiškas procesas, kuris yra neišvengiamas nė vienam. Žmogui dantų dilimas atsiranda ir palaipsniui vystosi iškart sudygus dantims ir pradėjus jais kramtyti. Deja, bet yra asmenų, kuriems dantų dilimas tampa ne tik įprastu fiziologiniu procesu, bet ir dideliu galvos skausmu, kai įprastas dilimas tampa per stiprus – patologinis. Patologiniu dantų dilimu yra laikomas per greitas dantų nudilimas, kuomet dantys dyla žymiai sparčiau, negu įprasta to amžiaus žmonėms.
Padidėjęs dantų jautrumas, maisto strigimas į tarpdančius, prarasta dantų estetika – veiksniai, išduodantys patologinį dantų nudilimą. Odontologo konsultacijos metu yra svarbu surasti ir identifikuoti dantų dilimo priežastis, kad vėliau būtų galima imtis tolesnių veiksmų, tokių kaip radiologinio pacientų ištyrimo, dantų apžiūros burnos ertmėje, dantų antspaudų nuėmimo ir kt., pagal individualią dantų nudilimo būklę.