Kraniomandibulinė sistema (KMS) – tai kramtomoji sistema. Ją sudaro žandikaulių kaulai, smilkininio apatinio žandikaulio sąnariai (SAŽS) bei jų struktūriniai elementai, kramtomieji raumenys, liežuvis, dantys, dantenos ir galvos smegenys. Šios anatominės struktūros tinkamai atlieka savo funkciją tik tada, kai harmoningai veikia kartu. Sutrikus bent vienam sistemos elementui, pasireiškia kraniomandibulinė disfunkcija (KMD). Kodėl sutrinka viena ar kita struktūra, praktikai ir mokslininkai iki šiol dar ieško atsakymų.
Dažniausiai KMD sergantys pacientai skundžiasi sąnarių bei kramtymo raumenų skausmais, sutrikusiais apatinio žandikaulio judesiais ir sąnario garsais ar nepatogiu sukandimu. KMD simptomus anksčiau ar vėliau pajunta 20–50 % populiacijos.
Mūsų odontologijos klinikos specialistai domisi šia vis dažniau diagnozuojama liga ir jos gydymu. Norint išvengti KMD atsiradimo bei progresavimo, būtinas išsamus ir atidus ištyrimas. Paciento ištyrimas atliekamas pradedant nuo anamnezės, ekstraoralinio ir intraoralinio ištyrimo. Taip pat atliekama klinikinė funkcijos analizė. Apklausos metu didžiausią dėmesį skiriame paciento pastebėjimams ir nusiskundimams. Ekstraoralinės apžiūros metu stebima veido simetrija, profilis ir kūno padėtis. Palpuojant kramtomuosius raumenis bei SAŽS, čiuopiamos skausmingos sritys, raumenų hipertonusas, apatinio žandikaulio pozicija. Intraoralinio ištyrimo metu įvertinamas sukandimas, dantų nudilimas, dantų ir protezų būklė. Šie tyrimo metodai leidžia įvertinti su KMD susijusius požymius, simptomatiką ir galimas ligos priežastis.
KMD gydymas dažnai yra ilgas ir sunkus. Gydymo metu svarbiausia surasti ligos priežastį, o tai padaryti galima tik tiesiogiai bendradarbiaujant pacientui ir gydytojų komandai. Baltijos implantologijos centras bendradarbiauja su osteopatais, fizioterapeutais, LOR specialistais, neurologais, veido ir žandikaulių chirurgais bei rentgenologais, kad galėtų pasiekti sėkmingų gydymo rezultatų. Mūsų gydytojų komandos pareiga – surasti ir atkurti centrinį žandikaulių santykį. Priklausomai nuo ligos stadijos ir dantų būklės, tai galima padaryti įvairiais būdais – dantų kapomis, breketais, plombuojant ar protezuojant dantis.
Dantų šaknų kanalų (endodontinio) gydymo metu ir po jo tol, kol dantų vainikas nėra visiškai atkurtas su nuolatine restauracija (plomba ar vainikėliu), rekomenduojama dantį saugoti, vengti juo kramtyti, kąsti kietą maistą, nes tai padidina lūžio riziką. Likusios danties sienelės gali lūžti, nes valant danties šaknų kanalus, kartu su nervu pašalinamos ir kraujagyslės, maitinančios dantį. Dantis, netekęs maitinimo, yra daug trapesnis ir neatsparus lūžiams. Atkūrus dantį su nuolatine restauracija po endodontinio gydymo, jį reikia prižiūrėti taip pat kaip ir kitus dantis.
Keletą dienų po atliktos procedūros dantį gali mausti ar atrodyti tarsi dantis būtų „iškeltas”. Tai normali reakcija, kurią galima kontroliuoti įprastais vaistais nuo uždegimo (Ibuprofen, Nimesil ir kt.).
Endodontinis gydymas, jo sėkmė ir prognozė priklauso nuo daug faktorių. Pirmiausiai yra įvertinamas danties pažeidimas (apžiūros metu ir padarius danties rentgeno nuotrauką). Po danties įvertinimo, esant endodontinio gydymo indikacijoms, atliekamas gydymas. Endodontinio gydymo metu iš danties pašalinama uždegimo pažeista pulpa, išvalomi ir suformuojami danties kanalai. Paruošti danties kanalai hermetiškai užpildomi plombine medžiaga. Endodontiškai gydytas dantis po kanalų plombavimo protezuojamas vainikėliu ar kita pasirinkta restauracija tam, kad apsaugotų ir visiškai atkurtų danties kramtymo funkciją. Hermetiškai (nepralaidžiai) užplombuoti kanalai su sandaria restauracija išsaugo nuosavą dantį.